vos nenumiriau. atknisau savo 2007 dienoraštį. iškart atsiprašau už klaidas.
,,07.06.02
dienorašti labas
nekenčiu savo seses. nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu nekenčiu. ji man visada vadovauja. mama liepe sutvarkyt mums kambarį ir išėjo, o brigita nieko netvarke. tik aš. arba suvalge paskutini saldaini. nebegaliu rankos dreba iš nervu. einu paslėpti jos mylimiausia puodeli. iki.''

fech. sėdžiu su arbata dabar,o pro langą nesimato nieko apart snaigių kurios nusėda ant palangės ir pavirsta lietaus lašu. taigi to net negalima užskaityt kaip sniegu, veikiau lietum - kuris tik vasarą sugeba praskaidrinti nuotaiką. prisiminus vasarą, tai kaip keliaudavom su draugais prie ežero, neįšlipdavom iš ežero gal iki vakaro, o galiausiai keliaudami namo būdavom užklupti šilto vasariško lietaus, kuris visų veiduose palikdavo dar didesnę šypseną. grįžus namo, nei jokie fb nebūdavo įdomus, tiesiog griūdavai į lovą ir laukdavai rytojau kol pakartosit visą šią dieną. ryte atsikeldavai anksčiau nei tėvai į darbą išlekia ir  dūmi susitikti su tais kurie niekada neleis tau liūdėti. pro langą tave pažadindavo ryto saulė, kuri dabar yra pasislėpus nežinia kur ir nė neketina tirpdyti sniego. tie patys medžiai kurie žydėdavo atrodo lyg negyvi ir sušalę, o paštininkas kuris vasarą net pasišokinėdamas nešė laiškus, vos vilkosi per ledą. kad ir kaip būtų liūdna, vasara ateis ir ištirpdys ne tik ledus, bet ir jūsų širdis.

..

xi xi. man viena protinga mergina irgi patarė pradėti rašyti ir štai aš jau čia! neturiu žalio supratimo ką rašyti. taigi. vienintėlė mane apsėdusi mintis kada gi ta vasara?? kiekvieną dieną iki jos dienas skaičiuoju (liko 4 mėnėsiai). well..  dabar pažiūrėjus pro langą tik verkt noris. bet laikas eina, laikrodžiai sukas, eina dienos, naktis ir žinot ką? ji ateis.